Naujienlaiškių archyvas
Norėdami užsisakyti naujienlaiškį el. paštu, prisijunkite prie sistemos.
2014 m. kovas - balandis
Naujienlaiškis
kovas - balandis
Prie projekto "Viking Train" prisijungia Turkija
Planuojama, kad jau šią vasarą iš Lietuvos į Turkiją išvyks bandomasis konteinerinio traukinio „Viking Train" sąstatas. Tai – vienas iš svarbiausių uždavinių, kurį projekto partneriai ir operatoriai numatė veiksmų plane, skirtame „Viking Train" plėtrai. Tikimasi, kad šiuo metu tarp Lietuvos ir Ukrainos kursuojantis traukinys ateityje sujungs Turkiją ir Skandinaviją.
Kovo pradžioje buvo pasirašytas "Viking Train" projekto plėtros planas. Jį pasirašė Lietuvos, Turkijos, Rumunijos ir Ukrainos atstovai. Pagrindinis šio plano tikslas – plėsti konteinerinio traukinio maršrutą Turkijos – Skandinavijos kryptimis. Sutarta Turkijoje ir Skandinavijos šalyse organizuoti specialias konferencijas ir forumus bei jų metu pateikti komercinius pasiūlymus potencialiems klientams.
Jau šią vasarą, po bandomojo „Viking Train" traukinio iš Lietuvos į Turkiją, turėtų pajudėti ir pirmasis konteinerinis traukinys iš Turkijos per Lietuvą į Skandinavijos šalis.
Konteinerinis traukinys „Viking Train" - bendras Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos, Bulgarijos ir Moldovos geležinkelių projektas, jungiantis Baltijos ir Juodąją jūras. 1,7 tūkst. kilometrų maršrutą "Viking Train" įveikia per 52 valandas, traukiniu vežami universalūs ir specializuoti konteineriai, o ateityje numatoma gabenti ir vilkikus su puspriekabėmis.
Pirmieji „Viking Train" traukiniai tarp Baltijos ir Juodosios jūrų uostų pradėjo kursuoti 2003 metais. 2011 metais prie šio projekto prisijungė Moldova, o nuo 2014-ųjų liepos prisijungs ir Turkija. Deramasi ir siekiama, kad prie šio projekto prisijungtų Rumunijos, Gruzijos, Azerbaidžano bei Skandinavijos šalių geležinkelių administracijos.
Projektas „Viking Train" 2008 metais Europos Komisijos koordinuojančio PROMIT projekto tyrime pripažintas gerosios praktikos pavyzdžiu. 2009 metais Europos intermodalinio transporto asociacija (EIA) projektui skyrė apdovanojimą „Geriausios praktikos intermodalinis projektas".
Daugiau informacijos: http://www.vikingtrain.comTikimasi traukinio „Mongolijos vektorius" maršrutą pratęsti per Lietuvos teritoriją
Susisiekimo ministerijoje įvyko susitikimas su Mongolijos delegacija. Susitikimo metu buvo aptartos projekto "Mongolijos vektorius" galimybės maršrutą Ulan Batoras – Maskva – Brestas pratęsti per Lietuvos teritoriją iki Klaipėdos uosto.
Tikimasi, kad Lietuvos siekis prijungti traukinio "Mongolijos vektorius" maršrutą prie projekto "Viking Train" linijos bus įgyvendintas.
Planuojama, kad birželio 3 d. į Vilnių atvyks Mongolijos transporto ministras A. Gansukh. Tuo metu numatoma pasirašyti dvišalį Lietuvos–Mongolijos bendradarbiavimo transporto srityje memorandumą.
Daugiau informacijos: http://www.vikingtrain.com
Traukinys „Vilnius Shuttle" pervežė rekordinį kiekį konteinerių
Prieš keletą savaičių konteinerinis traukinys „Vilnius Shuttle" vienu reisu pervežė rekordinį konteinerių kiekį – net 154 (TEU). Tokį pat kiekį galėtų pervežti 78 vilkikai.
„Vilnius Shuttle" – reguliarus konteinerinis traukinys, kuris nuo 2009-ųjų kovo kursuoja tarp Klaipėdos „Draugystės" ir Vilniaus Panerių geležinkelio stočių. 2012-aisiais šio traukinio vykimo dažnis buvo padidintas nuo vieno iki dviejų kartų per savaitę. Konteinerinio traukinio, kuriuo kroviniai yra gabenami išskirtinai tik Lietuvos teritorijoje, operatorė – UAB „Intermodal Container Service".
2013 metais „Vilnius Shuttle" pervežė 10697 TEU, arba net 268 proc. daugiau nei 2012-aisiais, kai jų buvo pervežta 3986.
Daugiau informacijos: http://www.intermodal.ltVilniaus intermodalinis terminalas pradeda veiklą jau kitais metais
Vaidotuose statomas Vilniaus intermodalinis terminalas (VIT) ketina tapti savotišku Klaipėdos uosto satelitu. Šiuo metu į uostamiestį iš kitų šalių atplukdytas krovinys toliau autotransportu yra gabenamas į Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos sandėlius ir tik tada, perkrautas į geležinkelių vagonus ar sunkvežimius, keliauja į Baltarusiją, Rusiją, Kazachstaną ir kitas šalis. VIT pagalba importo srautas, atkeliaujantis konteineriais per Klaipėdos uostą, bus paskirstomas daug greičiau. VIT statybos bus baigtos šių metų lapkritį. Jau nuo kitų metų planuojama pradėti veiklą.
Įkūrus VIT, tikimasi išplėsti intermodalinio transportavimo grandinę ir konteinerius iš Klaipėdos geležinkeliais atgabenti į Vilnių. Per čia įsikūrusias logistikos įmones, kurios turės savo sandėlius, planuojama vykdyti prekių paskirstymą tiek Vilniaus regionui, tiek į kaimyninę Baltarusiją ar toliau. Tai svarbu ne tik pačių logistikos bendrovių, bet ir visos Lietuvos transporto sistemos konkurencingumui. Jau pasirašyta nemažai išankstinių susitarimų su įmonėmis, ketinančiomis įsikurti Vilniaus viešojo logistikos centro parke. Artimiausiu metu taip pat planuojama pasirašyti susitarimą su didžiausiomis pasaulyje konteinerinėmis linijomis „MSC" ir „Maersk", kurios taip pat išreiškė norą turėti savo padalinį Vaidotuose. „Maersk" konteineriais šiuo metu iškeliauja nemažai Baltarusijos eksporto prekių, todėl tuščių konteinerių laikymas Vilniuje, visai greta Baltarusijos, o ne Klaipėdoje, leis gerokai sutrumpinti konteinerių gabenimo atstumą ir atitinkamai sutaupyti.
Lietuvoje planuojama kurti ir daugiau panašių logistikos centrų. Šiuo metu baigiamas projektuoti Klaipėdos intermodalinis terminalas, skirtas pagreitinti ir suefektyvinti konteinerių išvežimo iš Klaipėdos uosto procesą. Tikimasi, kad Klaipėdos sausumos terminalo dėka pavyks padidinti geležinkeliais iš uosto išvežamų konteinerių dalį, o per VIT jie sėkmingai bus nukreipiami į Rytų rinkas.
Daugiau informacijos: http://www.intermodal.ltKinijos verslininkams pristatytos Lietuvos galimybės aptarnauti krovinius
Balandžio 2-4 dienomis Lietuvoje lankėsi Baltarusijoje dirbančių Kinijos verslininkų delegacija. Svečiai susitiko su transporto ir ekonomikos sritis kuruojančių Lietuvos institucijų atstovais. Susitikimo tikslas - bendradarbiavimo ir transporto tiltu sujungti Europos šalis su Kinija.
Augantis Kinijos vystomų projektų skaičius ir prekybiniai mainai Baltarusijoje smarkiai didina tranzitinių krovinių srautus per Lietuvą. Susiduriama su iššūkiu – pereiti nuo vidutinių nuotolių transportavimo operacijų atlikimo į globalių logistinių grandinių kūrimą, sujungiant Rytus su Vakarais.
Baltarusijoje dirbantiems Kinijos verslininkams pristatyti mūsų šalies transporto sektoriaus plėtros prioritetai, infrastruktūros projektai, ekonomikos plėtros vizija, Lietuvos logistikos sektoriaus ir AB „Lietuvos geležinkeliai" galimybės, Klaipėdos uosto plėtros projektai. Verslininkai buvo supažindinti su Lietuvos galimybėmis aptarnauti Kinijos krovinius. Dedama labai daug pastangų, kad visi kroviniai, kurie dabar yra gabenami į Baltarusijoje esančias kinų gamyklas, būtų vežami Lietuvos geležinkeliais.
Tris dienas trukusio vizito metu su Baltarusijoje dirbančiais Kinijos verslininkais susitiko vyriausybės, susisiekimo ir ūkio ministerijų, „Versli Lietuva", „Invest in Lithuania", AB „Lietuvos geležinkeliai", Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, LINEKA bei Klaipėdos jūrų krovinių kompanijų vadovai ir atstovai.
Konferencija "Krovinių vežimo naujuoju "Rail Baltica" keliu tarp Lietuvos ir Lenkijos organizavimas"
Lenkijos Respublika – vienas svarbiausių Lietuvos strateginių partnerių Vakarų Europos teritorijoje. Š. m. balandžio 10 d. viešbutyje „POLONIA PALACE HOTEL", Varšuvoje įvyks konferencija tema: ""Krovinių vežimo naujuoju "Rail Baltica" keliu tarp Lietuvos ir Lenkijos organizavimas". Pagrindinis konferencijos tikslas – užtikrinti ilgalaikį, abipusiai naudingą dvišalį bendradarbiavimą, efektyviai išnaudojant geležinkelio transporto galimybes ir jo privalumus. Konferencijos metu bus surengti krovinių vežimo geležinkeliu pristatymai, aptarti logistikos ir ekspedijavimo klausimai bei tolimesnio bendradarbiavimo galimybės.
2015 metais planuojama baigti įgyvendinti transeuropinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica" projektą, jungsiantį Lenkijos Respubliką su Lietuvos Respublika, todėl yra labai svarbus bendradarbiavimas su šios šalies partneriais, krovinių vežėjais ir siuntėjais bei ekspedijavimo įmonėmis. Jau pasirašytos krovinių vežimo sutartys su „DB Schenker Rail AG", „DB Schenker Rail Polska", „PKP Cargo. Šiuo metu vedamos derybos su kompanija „INTRA S.A." dėl naujo konteinerinio traukinio paleidimo maršrutu „Vloclavek-Šeštokai-Klaipėda", bendradarbiaujama su „HUPAC" dėl bendro konteinerinio traukinio „Šeštokai-Express", važiuojančio maršrutu Varšuva-Šeštokai-Kena-Minsk-Smolensk. Šiuo metu Šeštokų geležinkelio stotyje krovinių vežimus vykdo 20 įmonių. Atsiradus europinio standarto vėžei bus reikalinga pritraukti, formuoti ir organizuoti konkrečius krovinių srautus tarp abiejų šalių.
Registruotis galite tinklapyje: http://cargo.litrail.lt/web/kroviniai/varsuvoje-2014-04-10
Naujos ekologijos taisyklės gąsdina uostininkus
Nuo kitų metų Baltijos ir Šiaurės jūrose nebegalės plaukioti laivai, varomi daug sieros turinčiu kuru. Plaukioti galės tik tie laivai, kurių sieros kiekis kure neviršys 0,1 proc., t. y. dešimt kartų mažiau nei buvo leista iki šiol. Teks rinktis švaresnį, bet ir daug brangesnį kurą, dėl to krovinių pervežimas neišvengiamai brangs. Klaipėdos uoste dirbantys verslininkai baiminasi, kad dalį krovinių gali perimti konkurentai Rytuose.
Uostininkai neabejoja, kad nauji reikalavimai pakenks uosto konkurencingumui, dalį krovinių gali perimti kad ir Juodosios jūros uostai, nes ten griežtesni reikalavimai nebus taikomi. Jie sako prieštaraujantys ne ekologinę padėtį pagerinti turintiems griežtesniems reikalavimams, o tam, kad tie reikalavimai galios ne visiems rinkos dalyviams. Todėl bus siekiama, kad sprendimas dėl įsigaliojimo Baltijos ir Šiaurės jūrose būtų atidėtas.
Įsigaliosiantys griežtesni reikalavimai labiausiai paveiks trumpųjų pervežimų jūra sektorių, konteinerių ar vilkikais vežamų bei dalį kelio keltais plukdomų krovinių pervežimus.
„Klaipėdos nafta" planuoja savo teritorijoje įrengti naują terminalą, kuriame kaip kurą laivams galėtų pilstyti suskystintas gamtines dujas. Tai būtų paklausu, jei griežtesni reikalavimai laivų kurui būtų įvesti visame pasaulyje. Šiandien suskystintomis dujomis varomi laivai dažniausiai statomi Skandinavijos šalyse, kur jie gauna valstybės pagalbą arba turi tam tikrus fondus, kurie skiriami tokių laivų statybai, nes dabar tokie laivai kainuoja 20 proc. daugiau nei įprasti.
Griežtesnius apribojimus viso pasaulio vandenyse plaukiojančių laivų sieros emisijai planuojama įvesti 2020–2025 metais.
Daugiau informacijos: http://www.portofklaipeda.ltĮ Klaipėdą nauji krovinių srautai iš JAV
JAV Luizianos valstijos sostinėje Naujajame Orleane pasirašytas dvišalis Klaipėdos ir Naujojo Orleano uostų bendradarbiavimo susitarimas, kuriuo įsipareigota keistis prekybos statistikos duomenimis ir padėti skleisti informaciją apie uostų veiklą.
Per kelerius metus Klaipėdos jūrų uostas su JAV uostais pasirašo jau trečią tokį dokumentą, kuriuo siekiama garsinti Lietuvos, kaip tranzitinės šalies, vardą JAV rinkoje. Dvišalis susitarimas leistų generuoti naujus transatlantinius prekių srautus per Lietuvą, turinčią puikią infrastruktūrą intermodaliniam tranzitui, į kitas regiono rinkas.
Lietuva laukia didesnių JAV krovinių srautų per Klaipėdos uostą. Tikimasi, kad jau šių metų pabaigoje pradėsiantis veikti pirmasis Suskystintų gamtinių dujų terminalas artimiausiais metais galės priimti suskystintas dujas iš viso pasaulio, tikėtina – ir iš JAV.
Susitikimo metu buvo pristatyta Klaipėdos uosto infrastruktūra, Lietuvos geležinkelių tinklas ir įgyvendinami konteinerinių traukinių projektai su Rusija, Ukraina, Baltarusija, Kazachstanu ir Kinija.
Lietuvos delegacija taip pat lankėsi Naujojo Orleano uoste, apžiūrėjo uosto terminalus, transporto infrastruktūrą ir pasveikino tomis dienomis prisišvartavusio AB „Lietuvos jūrų laivininkystės" krovininio laivo „Venta" įgulą. Naujojo Orleano uostas, įsikūręs Misisipės deltoje, turi ilgiausią pasaulyje švartavimosi krantinę, kurioje vienu metu galima aptarnauti 15 laivų.
Daugiau informacijos: http://www.portofklaipeda.ltKlaipėdos uoste - konteinerių krovos agimas
Klaipėdos uoste konteinerių krova išaugo trečdaliu.
2014 m. sausio–vasario mėn. Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale krauta 6,5 mln. t jūrinių krovinių.
Gausiausiai - 46%, 2014 m. sausio–vasario mėnesiais, Klaipėdos uoste krauta biriųjų ir suverstinių krovinių, 0,7 % daugiau nei 2013 m. pirmuosius du mėnesius. Tam didžiausios įtakos turėjo sparčiai auganti birių natūralių ir cheminių trąšų krova. Kiti kroviniai, lemiantys šios grupės krovą, taip pat didėjo: rūda, pirminės bei apdorotos naudingosios iškasenos, statybinės medžiagos ir metalo laužas. Iš gausiausių minėtos grupės krovinių mažėjo 2013 m. rekordą pasiekusi žemės ūkio produktų krova.
Sparčiausiai, net 10,1%, pirmuosius du šių metų mėnesius augo generalinių krovinių apyvarta. Tokį didėjimą labiausiai lėmė augantys konteinerizuoti kroviniai, kurie iš ketvirtosios vietos bendroje uosto krovoje šoktelėjo į antrą. Gausiausias uosto krovinys ir toliau išlieka trąšos.
Per 2014 m. sausio–vasario mėn. į Klaipėdos uostą ir Būtingės terminalą įplaukė 940 laivų, iš kurių Būtingės terminale prisišvartavo 10 laivų, o Klaipėdos uoste – 930.
Daugiau informacijos: http://www.portofklaipeda.ltSusisiekite:
AB „Lietuvos geležinkeliai" Krovinių vežimo direkcija
Tel.: (8 5) 269 2125, (8 5) 269 3244,
Faks. (8 5) 269 2588,
El. paštas: [email protected]