Nuo šių metų sausio 1 d. AB „Lietuvos geležinkeliai" krovinių gabenimo tarifą padidino 4,2%, Latvija – 5%, Baltarusija – 7%. Ukrainos geležinkelių bendrovė nuo šių metų vagonus perdavė dukterinei įmonei, kuri įsivedė administravimo mokestį ir dėl to, pervežimas brangsta apie 12%. Krovinių gabenimas Rusijoje, nustojus taikyti papildomą koeficientą tam tikriems maršrutams ir pasikeitus JAV dolerio kursui, brangs vidutiniškai 8%.

„Lietuvos geležinkelių" sprendimas didinti tarifą nėra toks skausmingas, kad būtų atsisakoma geležinkelių transporto. Kiekvienam kroviniui, priklausomai nuo jo kiekio, gabenimo krypties, svorio ir kitų parametrų, tarifas apskaičiuojamas individualiai.

Kitos transporto rūšys grandinėje taip pat nepigina paslaugų, nuolaidos dažniausiai taikomos prekių grupėms. Rusijoje, Baltarusijoje didinant bendrą tarifą neretai tam tikroms krovinių grupėms kainos lieka nepakitusios.

2014 m. vasario 20 d. „Draugystės" GS įvyko AB „Lietuvos geležinkeliai" organi-zuota konferencija „Kontreilerinio traukinio „Nemunas" plėtra ir galimybės".

Konferencijoje buvo aptarti aktualūs bendradarbiavimo klausimai, plėtojant lo-gistikos ir transporto paslaugas, gerinant įvairių transporto rūšių sąveiką, pristatomos naujo kontreilerinio traukinio „Nemunas" perspektyvos ir vystymo galimybės, pratę-siant traukinio maršrutą iš (į) Klaipėdos (-ą) iki Minsko ir kita kryptimi iš (į) Kalinin-grado (-ą).

Naujas AB „Lietuvos geležinkeliai" ir Baltarusijos geležinkelių projektas, kuriam buvo suteiktas simbolinis „Nemuno" pavadinimas – kontreilerinis traukinys, ant kurio specialių platformų gabenami vilkikai su puspriekabėmis. Tai unikalus logistikos sprendimas Vidurio ir Rytų Europoje. Šiame projekte dalyvauja abiejų šalių muitinių, pasienio, veterinarijos specialistai, ekspeditorių asociacija „Lineka", vežėjai.

Vienu metu traukiniu „Nemunas" gali būti gabenama 30 vilkikų su puspriekabėmis ir vienas keleivinis vagonas vairuotojams. Pirmieji „Nemuno" važiavimai vyko 2013 metų lapkričio mėnesį. Traukinys iš Minsko į Kauną atvyksta per 10 valandų.

Naujoji paslauga paklausi, sudaranti verslui daugiau galimybių gabenti krovinius per mūsų šalį ir leidžianti sumažinti apkrovą automobilių kelių pasienio patikros punk-tuose.

Daugiau informacijos: Krovinių ekspedijavimo departamentas "LG Ekspedicija", tel. 8 5 269 3231, el. paštas: [email protected].

Lietuvos ir Ukrainos geležinkelių bendrovių vadovai ieško palankiausio būdo ukrainietiškiems grūdams gabenti per Klaipėdos uostą į Skandinavijos šalis.

Dėl Ukrainoje vykstančių neramumų buvo atidėtos AB "Lietuvos geležinkeliai" derybos su šios šalies geležinkeliečiais, ekspeditoriais ir grūdų augintojais dėl grūdų gabenimo iš Ukrainos į Klaipėdos uostą. Derybas planuojama atnaujinti balandį.

Praėjusieji metai parodė, kad naujus ir gerokai didesnius grūdų krovos pajėgumus pradėjusiame naudoti Klaipėdos uoste šio krovinio stokojama. Lietuvos uostas yra pasirengęs krauti gerokai daugiau grūdų nei jų gali išauginti šalies ūkininkai. Per metus Lietuvos ūkininkai išaugina 3-4 milijonai tonų grūdų. Iš jų 2 mln. tonų suvartojama vidaus rinkoje. Likusi didesnė dalis eksportuojama per Klaipėdos uostą.

Grūdai – vienas svarbiausių Ukrainos uostų krovinių. Ukrainiečiai per metus jų išaugina apie 50 mln. tonų. Apie 30 mln. tonų jų eksportuojama. Iš 18-os Ukrainos jūr-inių uostų 14-oje yra įrengti grūdų terminalai. Ukraina turi didelius grūdų elevatorius Nikolajevo, Odesos, Sevastopolio, Južnij uostuose. Per juos Ukrainos grūdai keliauja į Afrikos šalis, Ispaniją, kur yra pagrindiniai ukrainietiškų grūdų pirkėjai. Tačiau ekspor-tuoti grūdus jai būtų naudinga ir per Baltijos šalis – pirmiausiai į Vakarų Europos, taip pat Skandinavijos šalių rinkas. Lietuvos geležinkelių ir Klaipėdos uosto atstovai siūlo Ukrainos grūdams naujas eksporto schemas.

Analizuojama, kad grūdai iš Ukrainos į Klaipėdą galėtų būti gabenami tiek kontein-eriniu traukiniu "Vikingas", tiek atskirai suformuotais grūdinių kultūrų gabenimo sąsta-tais. Lietuvos geležinkeliai turi apie 1100 vagonų, skirtų gabenti grūdus.

Iki šiol per Klaipėdos uostą Ukrainos grūdų eksporto nebuvo.

AB „Lietuvos geležinkeliai" delegacija lankėsi 700 įmonių vienijančiuose, Maskvos pramonės, prekybos ir amatų rūmuose.

Ekonominių interesų skatinamos abi pusės Maskvoje surengtame susitikime aptarė galimybes gabenti krovinius pigiau ir saugiau. Rusijos įmonių atstovams aktualiausia buvo išsiaiškinti, kokią kainą gali pasiūlyti „Lietuvos geležinkeliai", kiti reikšmingi kriterijai – servisas ir krovinio saugumas.

AB "Lietuvos geležinkeliai" vizito tikslas pritraukti papildomų krovinių tiek į Lie-tuvą, tiek tranzitu per Lietuvą į Kaliningrado sritį.

AB „Lietuvos geležinkeliai" krovinių apimties į Kaliningrado sritį padidėjimą sieja su 2018 m. ten vyksiančiu pasaulio futbolo čempionatu. Tikimasi, kad iš Rusijos ge-ležinkeliais bus gabenamos statybinės medžiagos, įrengimai ir kita.

Susisiekimo ministerijos, administruojančios Lietuvai skiriamos ES paramos dalį teigimu, ES struktūrinių fondų investicijos pirmiausia kreipiamos transporto infrastruk-tūros plėtrai ir šiuolaikinių logistikos centrų steigimui.

Sprendimas steigti viešuosius logistikos centrus yra laikomas itin ambicingu, nes tai pagelbės skirtingų transporto rūšių sąveikai Europos transporto koridoriuose. Taip pat padės spręsti didelių transporto srautų magistraliniuose keliuose ir šalies miestų gat-vėse susidarančias spūsčių problemas bei sudarys palankesnes sąlygas siekiant į šalies ekonomiką pritraukti užsienio šalių investicijas.

Vilniaus viešasis logistikos centras statomas labai patogioje vietoje – Vilniuje, ne-toli savo prieigos prie Baltijos jūros neturinčios bei tinkamų sandėliavimo plotų poreikį jaučiančios Baltarusijos. Logistikos centro intermodaliniame terminale bus aptarnauja-mas kelių ir geležinkelių transportas, per metus čia bus aptarnaujama iki 100 tūkstančių konteinerių. Planuojama, kad terminalas priims didelius traukiniais atgabenamų krovinių srautus, tame tarpe atkeliaujančius ir iš Klaipėdos uosto. Čia jie bus perkrau-nami į specialią aikštelę, o iš jos galutiniams vartotojams bus gabenami kelių trans-portu. Pastačius terminalą, o pietinį Vilniaus aplinkkelį sujungus su Minsko plentu, miesto gatvėmis kasdien važiuos apie 270 krovininių automobilių mažiau, o tai yra beveik 100 tūkstančių per metus.

Intermodalinį geležinkelio terminalą numatoma baigti iki šių metų lapkričio.

Pasinaudojant ES parama analogiškas viešojo logistikos centro intermodalinis ter-minalas šiuo metu statomas ir Kaune. Ties Palemonu kylantis terminalas, užbaigus kitą – esamo geležinkelio ruožo Kazlų Rūda – Kaunas rekonstrukcijos projektą, bus su-jungtas su „Rail Baltica" transporto sistema. Įgyvendinant šį projektą plačiosios vėžės

1520 mm geležinkelis bus rekonstruotas ir nutiestas europinio standarto 1435 mm vežės pločio geležinkelis. Planuojama rekonstruoti 30,2 km esamos dvikelės geležinke-lio linijos ir nutiesti jai lygiagrečią europinės vėžės liniją, rekonstruoti geležinkelio statinius, Jūrės, Mauručių, Jiesios ir Kauno stotis, pritaikyti signalizacijos, ryšių, elek-tros tinklus. Tai didžiausias šiuo metu susisiekimo sektoriuje įgyvendinamas ES pa-ramos projektas.

Iš viso šiuo metu įgyvendinama apie 100 transporto infrastruktūros modernizavimo projektų, kuriems panaudojamos 2007–2013 metų ES finansavimo laikotarpio investi-cijos.

Daugiau informacijos: Logistikos projektų skyriaus viršininkas Mindaugas But-norius, tel. 8 5 2692536, mob.tel. +370 663 56350, el.paštas: [email protected]

Siekiant išspręsti geležinkeliais gabenamų krovinių per Klaipėdos miestą problemą, jų srautus norima iškelti į užmiestį. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kuria planus, kaip išlaisvinti miestą nuo vis didesnių transporto srautų. Kylant naujiems ter-minalams, krova intensyvėja kasmet. Dėl to didėja ir oro tarša, daugėja triukšmo bei nepatogumų gyventojams. Bendras geležinkelių mazgo ir Klaipėdos uosto privažiuo-jamųjų kelių plėtros planas turėtų būti įtvirtintas Vyriausybės nutarimu.

Prognozuojama, jog per artimiausią dešimtmetį krova Klaipėdos uoste išaugs dvigubai ir viršys 70 mln. tonų per metus. Uosto direkcijos tikslas yra gerinti situaciją mieste, net ir augant krovai. Numatoma Klaipėdos geležinkelio mazgą plėtoti tiesiant naujas atšakas ne per miestą, bet užmiesčiu. Tokiai vizijai pritaria ir miesto savivaldybė, ir Susisiekimo ministerija.

Krovinių iškėlimui į užmiestį padėtų pauosčio kelyno išvystymas. Pietinėje Klaipė-dos dalyje esanti Draugystės geležinkelio stotis pernai atnaujinta, įrengtas įvažiavimas nuo Pagėgių atriedantiems sąstatams. Įrengus pauosčio kelyną, atsiras galimybė traukiniams riedėti tiesiai į šiaurinėje dalyje esančias uosto kompanijas ir vykdyti krovą, aplenkiant miestą. Tai labai svarbi priemonė siekiant mažinti triukšmą, oro taršą. Be to, valstybė pajustų ekonominę naudą – kuo greičiau atkeliauja kroviniai, tuo uostas patrauklesnis.

Pauosčio kelynas aptarnauja tik krovininį uosto transportą ir naftos terminalą. Ke-lyno rekonstrukcija yra Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros II etapo dalis, jis prik-lauso Rytų–Vakarų transporto koridoriui, kuris pripažintas valstybei svarbiu eko-nominiu projektu.

Daugiau informacijos: VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovė ry-šiams su visuomene Geda Mikaločienė, Tel. 8 46 499 708, mob. 8 615 30536, el. paštas [email protected]

Klaipėdos uostą su Vokietija sujungė nauja krovininių keltų linija. Vasario 21 d., prie UAB Klaipėdos konteinerių terminalo ro-ro ir generalinių krovinių terminalo krantinės prisišvartavo keltas „Mistral", iš Liubeko (Travemiundės) atplukdęs 100 puspriekabių.

Keltas „Mistral" išnuomotas iš Suomijos kompanijos. Kol kas jis per savaitę atliks tris reisus. Jei linija pateisins lūkesčius, ro-ro kroviniai bus plukdomi kasdien.

„Mistral" pastatytas 1999 metais, jo ilgis – 153 m, vienu metu gali plukdyti apie 100 treilerių.

Tikimasi, kad naujas krovinys – puspriekabės ir treileriai – tiek terminalui, tiek visam uostui atvers naujas galimybes. Travemiundė taps nauju tašku, iš kurio bus galima pasiekti Klaipėdą laivu.

Iki šiol ro-ro kroviniai į Klaipėdą ir iš Klaipėdos buvo gabenami tik AB „DFDS Seaways" keltais. Kitaip nei pastarosios bendrovės keltuose, „Mistral" neplukdys keleivių. Jame tėra tik 12 vietų sunkvežimių vairuotojams.

2014 m. vasario 6 d. Klaipėdos uoste lankėsi Ukrainos geležinkelių vadovybė ir traukinio „Vikingas" operatoriaus Ukrainoje – Ukrainian State Transport Service Cen-tre „Liski" – atstovai. Susitikime taip pat dalyvavo AB „Lietuvos geležinkeliai" dar-buotojai ir uosto krovos kompanijų atstovai.

Susitikimo Uosto direkcijoje metu buvo pristatyta Klaipėdos uosto veikla, eko-nominiai uosto rodikliai, vykdomi uosto plėtros projektai, taip pat apžvelgtos Klaipė-dos uosto galimybės ir pajėgumas, uoste veikiančių krovos įmonių veikla, specifika, logistikos klausimai, verslo klimatas, bendradarbiavimo galimybės ir perspektyvos. Svečiai aplankė Klaipėdos konteinerių terminalą, konteinerius kraunančią AB „Smeltė", birius krovinius kraunančią UAB „Klasco".

Jau ne vienerius metus Lietuva sėkmingai bendradarbiauja su Ukraina. Puikus tokio abipusio bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Ukrainos pavyzdys – konteinerinis-kontreilerinis traukinys „Vikingas". Tai – bendras Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos geležinkelių, uosto krovos kompanijų ir Klaipėdos, Iljičiovsko bei Odesos uostų pro-jektas, praėjusiais metais paminėjęs 10 metų veiklos jubiliejų. Krovinių gabenimas šiuo traukiniu yra greitesnis, pigesnis, ekologiškesnis ir saugesnis, lyginant su vežimais autotransportu. 2003 m. vasario 6 d. startavus projektui „Vikingas" metinė vežamų krovinių tarp Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos apyvarta nuo 175 TEU padidėjo iki 60 000 TEU.

Ukrainos geležinkelių delegacijos narius labiausiai domina konteinerių terminalai, veikiantys Klaipėdos uoste. Taip pat ieškoma galimybių daugiau krovinių iš Ukrainos į Klaipėdos uostą gabenti „Vikingu".

Iš Ukrainos į Klaipėdą gabenami maisto produktai ir pašarai, mineraliniai produktai, nafta ir jos produktai, cheminės ir mineralinės trąšos, mediena, kamščiai ir jų dirbiniai, popierius, juodieji metalai, įskaitant metalo laužą. Daugiausia gabenama maisto pro-duktų ir pašarų.

Daugiau informacijos: http://www.vikingtrain.com

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovė ryšiams su visuomene Geda Mikaločienė, Tel. 8 46 499 708, mob. 8 615 30536, el. paštas [email protected]

Per praėjusius metus Klaipėdos uosto perspektyvos pakilo į visiškai naują lygį.

2013 m. į Klaipėdos uosto infrastruktūrą investuota didžiausia uosto istorijoje pinigų suma. Šios investicijos – triskart didesnės nei 2012-aisiais. Pernai Klaipėdos uoste pasiektas trečias geriausias krovos rezultatas uosto istorijoje – 33,42 mln. tonų. Iki 14,5 metrų išilgintas ir iki 150 metrų praplatintas centrinės ir pietinės uosto dalies laivybos kanalas.

Praėjusieji metai Klaipėdos uostui buvo reikšmingi ir svarbiais projektais. Pradėta Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyba, įrengtas vienas didžiausių ir gražiausių Baltijos jūroje Centrinis terminalas, baigta Smeltės konteinerių terminalui skirtų krantinių statyba, išgilinta akvatorijos dalis prie „Klasco" krantinių, atiduotas naudoti pastatytas Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega" pirsas, taip pat baigta rekonstruoti Klaipėdos konteinerių terminalo naudojama krantinė.

Šiemet prasideda nauja era Klaipėdos uostui – jis iš fiderinio tampa konteinerių pa-skirstymo centru (HUB'u). Uostas turės moderniausią aplinkinėse valstybėse keleivių ir krovinių terminalą, pradės veikti SGD terminalas.

Daugiau informacijos: VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovė ry-šiams su visuomene Geda Mikaločienė, Tel. 8 46 499 708, mob. 8 615 30536, el. paštas [email protected]