Birželio 16 dieną,  oficialių AB "Lietuvos geležinkeliai" atstovybės Pekine atidarymo renginių kontekste vyko Lietuvos ir Kinijos transporto forumas "Kinija – Lietuva: Šilko kelio ekonominė jungtis".

Forumo metu pasirašytas Bendradarbiavimo memorandumas tarp AB "Lietuvos geležinkeliai", LINEKA bei Kinijos tarptautinių krovinių pervežimų agentūrų asociacijos.

Svarbūs susitikimai vyko ir Šanchajuje, kur Lietuvos geležinkelių, LINEKOS ir uosto atstovai susitiko su COSCO International Freight Co., Ltd. vadovybe. Bendradarbiavimo galimybės buvo aptartos susitikime su Hupac Intermodal SA direktoriumi plėtros ryšiams Alberto GRISONE, OOO Интермодал Экспресс generaliniu direktoriumi Andrej MUNKIN ir Eurasia Good Transport, Inc. direktore YIN Frances.

Stambių Kinijos ir Europos kompanijų -  JSL Worldwide Logistics Co., Ltd., CTS International Logistics Co., Ltd. Nanjing Branch, Sinotrans & CSC Holdings Co., Ltd., Greencarrier Freight Services, GEFCO International Logistics China Co., Ltd., Bertschi Global AG, DB Shenker China Ltd., Trans Eurasia International Logistics Ltd. -  vadovams pristatytos galimybės geležinkeliais gabenti pavojingus krovinius, juos aptarnauti Lietuvos logistikos centruose, taip pat buvo aptartos konteinerinių krovinių gabenimo geležinkeliais galimybės per Klaipėdos jūrų uostą, pristatyti krovinių vežimo tarifai, transportavimo trukmė ir sėkmingas bendras Lietuvos ir Kinijos projektas – konteinerinis traukinys „Saulė", jungiantis devynias valstybes nuo Kinijos iki Belgijos. Kroviniai iš Kinijos Europą pasiekia per 10 dienų – net keturis kartus greičiau nei plukdant jūra.

 Renginiuose taip pat dalyvavo bei sveikinimo žodį tarė Kinijoje su darbo vizitu viešintis Lietuvos transporto viceministras Arijandas Šliupas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos LINEKA, Lietuvos pašto,  kitų Lietuvos,  Kinijos, Baltarusijos, Rusijos, Vokietijos įmonių ir oficialių institucijų atstovai.

Lietuvos geležinkeliai turi daug privalumų: strateginė geografinė padėtis, intensyvus bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis, aukštų standartų infrastruktūra, efektyvus teikiamų paslaugų logistinis tinklas, ateities investicijos, todėl tikimasi, kad tolimesnis bendradarbiavimas tarp visų verslo partnerių bus aktyvus ir efektyvus.

Birželio mėnesį AB „Lietuvos geležinkeliai" lankėsi Rumunijos ambasadorius Lietuvoje Danas Adrianas Balanescu. Jo  ekscelencija E. Bălănescu atvyko aptarti „Vikingo" projekto plėtros galimybių Rumunijoje. Jis pažadėjo tarpininkauti sprendžiant svarbiausius klausimus su Rumunijos geležinkelių įmone CFR Marfă, ieškant potencialių klientų bei pristatant projektą Rumunijos rinkai. Taip pat Rumunijos ambasada Lietuvoje prisidės rengiant konferenciją Bukarešte, kurios metu „Vikingo" projektas bus pristatytas Rumunijos verslininkams šių metų spalio mėnesį.

AB „Lietuvos geležinkeliai" generalinis direktorius Stasys Dailydka Rumunijos ambasadoriui pristatė bendrovę, jos veiklą. Jis akcentavo investicijų į naujausias technologijas ir procesų valdymą svarbą, pabrėžė aukštą darbuotojų kvalifikaciją.

Generalinis direktorius S.Dailydka ir J. E. ambasadorius Danas Adrianas Balanescu sutarė aktyviai bendradarbiauti sprendžiant „Vikingo" projekto plėtrą Rumunijoje bei plėsti ryšius tarp „Lietuvos geležinkelių" ir Rumunijos verslininkų.

 

Liepos 9 dieną Vilniuje Lietuvos geležinkelių ir Klaipėdos uosto vadovai priėmė Šveicarijos kompanijos Hupac Intermodal SA atstovus. Susitikimo metu svečiams pristatyta Lietuvos transporto sistema, geležinkelių ir uosto galimybės, baigiami statyti Vilniaus ir Kauno intermodaliniai terminalai.

 Sutarta bendradarbiauti vystant bendrus krovinių vežimo geležinkeliais projektus būsimąja Rail Baltica linija ir transporto koridoriumi nuo Šiaurės iki Baltijos jūros.

Kuriant naujus bendrus konteinerinių traukinių projektus pabrėžtas didelis Kauno intermodalinio terminalo potencialas dėl galimybės efektyviai panaudoti skirtingo pločio vėžėms pritaikytus vagonus.

Susitikimo rezultatas – pasirašymas bendradarbiavimo susitarimas tarp AB „Lietuvos geležinkeliai" ir Hupac Intermodal SA. Šis susitarimas apibrėžia tolimesnių bendrų darbų ir projektų vykdymą.

Hupac Intermodal SA yra tarptautinė logistikos, transporto ir geležinkelių kompanija, įkurta 1967 m. Šveicarijoje, savo riedmenų parke turinti apie 5100 geležinkelio vagonų, organizuojanti daugiau nei 100 reguliarių (angl. Shuttle Net) traukinių per dieną, valdanti 9 konteinerinius terminalus. Pagrindinė veikla vykdoma Šveicarijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Danijoje, Lenkijoje ir Rusijoje. Kompanijos metinės pajamos siekia beveik 400 mln. eurų, visoje įmonių grupėje dirba 410 darbuotojų.

 

Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus iniciatyva įvyko statomų Vilniaus ir Kauno intermodalinių terminalų apžiūra, kurios metu kartu su susisiekimo ministru R. Sinkevičiumi bei AB „Lietuvos geležinkeliai" generaliniu direktoriumi S. Dailydka buvo įvertinta pernai pradėtų statyti terminalų statybų pažanga.

Viešųjų logistikos centrų atsiradimas Lietuvoje – ilgai lauktas ir reikalingas, kadangi tai suteiks papildomą impulsą ne tik šio sektoriaus, bet ir visos ekonomikos vystymuisi. Vilniaus ir Kauno intermodalinių terminalų statybos vyksta sklandžiai ir laikantis visų planų.

Lietuva sėkmingai įgyvendina itin svarbų projektą, kurio dėka šalis sugebės užsitikrinti konkurencinį pranašumą prieš kaimynines valstybes. Tokio tipo intermodalinių terminalų, kokie šiuo metu statomi Vilniuje ir Kaune, neturi nei Latvija, nei Estija, ypač įvertinant tai, kad Kauno intermodaliniame terminale bus užtikrinta Europoje ir Rytuose naudojamų skirtingo standarto geležinkelių sąveika. Žvelgiant į perspektyvą, kai ims funkcionuoti tarptautinė vėžė „Rail Baltica", Lietuvai taps nepalyginamai lengviau užsitikrinti pastovius ir solidžius krovinių srautus.

Apžiūros metu didžiausias dėmesys skirtas intermodalinių terminalų ir aplink juos kuriamų viešųjų logistikos centrų (VLC) potencialui, pritraukiant didesnius krovinių srautus bei tarptautinių logistikos kompanijų investicijas.

Vilniaus ir Kauno intermodaliniai terminalai bei logistikos centrai gerokai sustiprins šalies bendrojo vidaus produkto augimą, tranzito, rūšiavimo bei sandėliavimo paslaugas ir atneš ekonominės naudos visai šaliai. Jų dėka bus užtikrinta sklandi skirtingų transporto rūšių sąveika, efektyvus transporto pakeitimas ir geresnis krovinių judėjimas. Tai leis pritraukti užsienio šalių investicijų.

Baigus statybos darbus terminaluose ketinama pasiūlyti konteinerių pervežimo geležinkeliais paslaugą tarp Klaipėdos jūrų uosto ir viešųjų logistikos centrų intermodalinių terminalų. Tikimasi, kad vieni svarbiausių šalies transporto sistemos strateginių objektų suteiks galimybę greičiau ir pigiau aptarnauti didelius krovinių srautus iš užsienio šalių, o koncentruotos logistikos paslaugos vienoje vietoje suteiks galimybę steigti prekių sandėlius ir įvairiarūšiu transportu paskirstyti krovinių srautus į Rytų ir Vakarų rinkas. Panašius projektus įgyvendinti planuoja ir Klaipėda bei Šiauliai.