AB "Lietuvos geležinkeliai" Krovinių vežimo direkcijos direktorius Stasys Gudvalis balandžio mėnesį Paryžiuje atsiėmė Europos Sąjungos mokslinių tyrimų programos BESTFACT skirtą apdovanojimą už Geriausią Žaliosios logistikos ir įvairiarūšių vežimų projektą.  Šis naujas titulas papuošė konteinerinį traukinį „Viking Train".

Greitas krovinių pristatymas, patrauklūs tarifai, ypač trumpas sienų kirtimo laikas, supaprastintos muitinės procedūros, draugiškumas aplinkai ir, žinoma, saugumas – tai, pasak nominacijos steigėjų, lėmė „Vikingo" pasirinkimą ir sėkmę.

Konteinerinis traukinys „Vikingas" yra bendras Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos, Bulgarijos ir Moldovos geležinkelių projektas, sujungiantis Baltijos ir Juodąją jūras. „Vikingu" vežami universalūs ir specializuoti konteineriai. Maršrutas tarp Lietuvos ir Ukrainos (1734 km) įveikiamas per 52 val.

Projektas „Vikingas" 2008 metais Europos Komisijos koordinuojančio PROMIT projekto tyrime pripažintas gerosios praktikos pavyzdžiu. 2009 metais Europos intermodalinio transporto asociacija (EIA) projektui skyrė apdovanojimą „Geriausios praktikos intermodalinis projektas".

BESTFACT yra Europos Komisijos finansuojamas projektas. Jis vienija 18 Europos mokslinių tyrimų institutų, universitetų, tarptautinių asociacijų ir pramonės srities partnerių iš trylikos valstybių. BESTFACT tikslas yra kurti, skleisti ir dalintis su krovinių vežimu susijusiomis gerosiomis praktikomis, patirtimi bei naujovėmis, kurios padeda siekti Europos transporto politikos tikslų.

Apdovanojimų ceremonija yra viena iš BESTFACT organizuojamos transporto konferencijos „Sumanios Logistikos Geriausios Praktikos: efektyvesnis esamų infrastruktūros pajėgumų panaudojimas" („Smart Logistics Best Practices: making better use of existing infrastructure capacities") dalių.

Maskvoje įvyko tarptautinė transporto ir logistikos paroda „TransRussia 2014". Tai viena didžiausių ir daugiausia lankytojų sulaukiančių transporto parodų Vidurio ir Rytų Europoje. Šiais metais renginyje dalyvavo apie 500 įmonių iš 30-ties šalių, sulaukta apie 15.000 lankytojų.

19-tą kartą organizuojamoje parodoje AB „Lietuvos geležinkeliai" dalyvavo su išskirtiniu dviaukščiu stendu. Parodos metu „Lietuvos geležinkelių" stende apsilankė daugiau nei 70-ties įmonių atstovai. Įvyko susitikimai su verslo partneriais iš „Kaztemirtrans", „Kaztransservice JSC", „Transmashholding", „Cargosped SP. Z.O.O.", „Russkaya Troyka JSC", „Hupac Intermodal SA", „Intermodal Express LLC", kitų transporto ir logistikos bendrovių, taip pat Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano, Lenkijos, Vokietijos geležinkelių atstovais.

„TransRussia" pristatoma kaip pagrindinis transporto ir logistikos metų įvykis Rusijos, NVS šalių ir Baltijos valstybių rinkose. Ši paroda rengiama kiekvienais metais, tačiau nepraranda savo aktualumo ir susidomėjimo.

Rusija – vienas svarbiausių Lietuvos partnerių. 2013 metais AB "Lietuvos geležinkeliai" vežė 48,03 mln.t krovinių, iš jų 16,54 mln.t (34,4%) buvo Rusijos kroviniai. Pagrindiniai Rusijos kroviniai – nafta ir naftos produktai (viso 16,2 mln.t, iš jų Rusijos 5,0 mln.t – 31,1%), juodieji metalai (2,7 mln.t, iš jų Rusijos 2,0 mln.t – 74%), kietasis mineralinis kuras (3,1 mln.t, iš jų Rusijos 2,9 mln.t – 94%), trąšos (11,4 mln.t, iš jų Rusijos 1,9 mln.t – 16,4%).

Gegužės 8-10 dienomis Vilniaus parodų ir kongresų centre "LITEXPO" įvyko 10-toji transporto, logistikos ir ITS paroda "TRANSBALTICA 2014". Tarptautinė, kas antrus metus vykstanti, paroda "TRANSBALTIKA" yra vienintelis specializuotas transporto verslo aktualijas atspindintis renginys Baltijos šalyse. Parodos tikslai – pristatyti rinkos naujienas, transporto sektoriaus iššūkius, naujoves ir aktualijas, skatinti transporto verslo įmonių bendradarbiavimą, tarptautinių verslo ryšių plėtrą, vidinės paklausos didinimą ir prisidėti prie patrauklaus Lietuvos, kaip modernios tranzito šalies, įvaizdžio formavimo.

Parodos metu įvyko konferencija, buvo skaitomi pranešimai bei vyko diskusijos temomis: "Konkurencingumas, inovacijos transporte ir logistikoje" bei "Tvari ir išmani logistika – Europos ir Azijos partnerystės pagrindas".

Gegužės 8 d. įvyko tarptautinio verslo žurnalo JŪRA MOPE SEA įsteigti apdovanojimai „Vėjų rožė". „Vėjų rožė" - tarptautiniai apdovanojimai įsteigti 2009 metais, skiriami už inovacijas, ekologiško verslo plėtrą, atsinaujinančių energijos išteklių diegimą, integruotos jūrų politikos kūrimą Europoje ir Azijoje, ekonominio ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimą, mokslo laimėjimų diegimą versle. Vėjų rožė, rodanti keturias pasaulio kryptis, visada lydėjo Šilko kelio, Arbatos, Prieskonių, Cukraus kelio, Gintaro, Deimantų kelio karavanus ir laivus. Šie keliai šiandien vadinami transporto koridoriais, jungiančiais pasaulio žemynus. Pagal keturias pasaulio šalis arba keturis didžiuosius „Vėjų rožės" rumbus skiriamos keturios nominacijos. Šiemet buvo siūlomos nominacijos už inovatyviausią logistikos projektą Rytų-Vakarų kryptimi, už sėkmingiausią tarptautinį ekonominio bendradarbiavimo projektą, už indėlį į tarptautinį bendradarbiavimą jūros verslo, transporto ir logistikos plėtroje, už indėlį į logistikos mokslo populiarinimą.

„Už inovatyviausią logistikos projektą Rytų – Vakarų kryptimi" buvo apdovanotas Kontreilerinis traukinys „Nemunas"  ir jo operatorius Krovinių ekspedijavimo departamentas „LG ekspedicija".

Gegužės 12 – 16 d., tęsiant bendradarbiavimą su Kinijos Liaudies Respublikos pramonės įmonėmis, AB „Lietuvos geležinkeliai" organizuoja konferenciją „EKONOMINIS ŠILKO KELIO KORIDORIUS" Vilniuje ir Klaipėdoje. Pagrindinis kinų delegacijos vizito tikslas – įvertinti krovinių gabenimo galimybes bei perspektyvas naujuoju Šilko keliu, jungiančiu Kiniją, Kazachstaną, Baltarusiją su Vakarų Europa. Šis vizitas – tai puiki galimybė supažindinti su mūsų šalies ekonominiu ir komerciniu potencialu, taip pat su mūsų bendrovės teikiamomis paslaugomis bei Klaipėdos jūrų uosto galimybėmis ir terminalais.

Kinijos delegacijai bus surengtas priėmimas LR Susisiekimo Ministerijoje, susitikimai su AB „Lietuvos geležinkeliai" generaliniu direktoriumi S. Dailydka bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniu direktoriumi A. Vaitkumi. Apsilankymo metu bus pristatyta transporto ir logistikos įmonių veikla bei aptartos bendradarbiavimo galimybės, užtikrinant ilgalaikį, visoms šalims naudingą bendradarbiavimą.

 

Kauno intermodalinio terminalo (KIT) Kauno geležinkelio stotyje (Palemono kelyne) projektas įgauna pagreitį. Rudenį prasidėjusios terminalo statybos vyksta intensyviai. Jau ateinančiais metais stambiausioms Europos krovinių pervežimo kompanijoms ketinama pasiūlyti operuoti KIT. KIT sukurta infrastruktūra leis krovinius iš Vakarų į Rytus gabenti geležinkeliais greičiau ir pigiau.

Kauno intermodalinį terminalą bus siekiama išnaudoti kaip svarbų tašką aptarnaujant krovinių srautus nuo Centrinės Europos iki Azijos. Prognozuojama, kad geležinkeliai jau greitai galės pasiūlyti mažesnius krovinių gabenimo įkainius nei jūriniai uostai. Nuo 2015 m. pervežimų jūra kainos dėl naujos direktyvos, susijusios su sieros likučių ribojimais laivų kurui, išaugs apie 20 proc. Tikėtina, kad geležinkeliais vežti ir paskirstyti krovinius bus pigiau, tad ir konkurencingiau.

Kauno intermodaliniame terminale planuojama aptarnauti krovinius, atvykusius per Lenkiją iš Vokietijos ir kitų šalių. Čia perskirstyti ir ant 1520 mm vėžės perkelti kroviniai iškeliaus į Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną, Šiaurės šalis, Kiniją.

Šalia statomo KIT yra Kauno LEZ, kur savo veiklą gali vystyti įvairios įmonės. Aplink Palemono geležinkelio stotį veikia apie 200 bendrovių, kurios jau seniai naudojasi geležinkeliu. Nutiesus Rail Baltica vėžę ir atnaujinus infrastruktūrą, bus galima aptarnauti kelis kartus didesnius krovinių srautus. Šiuo metu vyksta derybos su šveicarų bendrove „Hupac" - vienu didžiausių intermodalinių operatorių Europoje, kuri jau dabar Šeštokuose perkrauna savo krovinius kartą per savaitę ir gabena juos į Kazachstaną. Jau pasirašytas susitarimas su didžiausia geležinkelių bendrove „DB Schenker Rail". Pastačius terminalą ir baigus tiesti Rail Baltica vėžę nuo Šeštokų iki Kauno ženkliai prasiplės paslaugų pasiūla į Roterdamą, Hamburgą ir kitus uostus atkeliaujantiems stambiems kroviniams.

KIT  - geografiškai susisiekimui itin patogi vieta. Greta esanti magistralė „Via Baltica" ir oro uostas atveria galimybes investicijų pritraukimui. Skaičiuojama, kad po dešimtmečio per Kauną turėtų būti pervežama po 6-8 mln. tonų krovinių per metus.

Trys Baltijos valstybės pasiekė politinį susitarimą dėl bendros „Rail Baltica" įmonės steigimo, prie trasos prijungiant Vilnių. Tiek Estija, tiek Latvija teigia palaikančios Lietuvos poziciją, kad bendros įmonės sutartis galėtų būti pasirašyta iki liepos 1 dienos.

Konstruktyvios diskusijos metu buvo aptartos visos pagrindinės problemos ir svarbiausi klausimai, sutarta, kad Vilnius turi būti „Rail Baltica" dalis, o kada Lietuvos sostinė bus prijungta, priklausys nuo daugelio veiksnių. Ir toliau bus dirbama ieškant išeičių, kurios būtų naudingos visoms pusėms ir priimtinos Europos Komisijai.

Iki šiol Baltijos valstybėms nesisekė pasiekti susitarimo dėl bendros „Rail Baltica" įmonės įsteigimo.  Pagrindine nesutarimų priežastimi buvo Vilniaus klausimas. Lietuvos Susisiekimo ministerija laikėsi pozicijos, kad Vilnių bus galima prijungti kitoje finansinėje perspektyvoje, tačiau, kad Lietuvos sostinė yra transeuropinės vėžės dalis, reiktų įtvirtinti jau pačioje akcininkų sutartyje.  Estija norėjo Vilnių į projektą įtraukti vėliau, kai bus atliktos galimybių studijos ir susiderėta su Europos Komisija.

Apytikriais skaičiavimais, „Rail Baltica" linija galėtų būti nutiesta 2019–2024 metais. Geležinkelis turėtų sujungti Helsinkį, Taliną, Rygą, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno. Europos Sąjungos lėšomis turėtų būti finansuojama 85 proc. projekto vertės.

Bendras „Rail Baltica" trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300 kilometrų.